BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Valgyti negalima išmesti

Esu kvaištelėjusi dėl lietinių. Galiu juos valgyti tris kartus per dieną, septynis kartus per savaitę – man jų negana. Aš jaučiu nuolatinį alkį lietiniams:

lietiniams su varške, lietiniams su obuoliais, lietiniams su pievagrybiais, lietiniams su razinomis, lietiniams su cinamonu, lietiniams su daržovėmis, lietiniams su banansais, lietiniams su krevetėmis, lietiniams su jautiena, lietiniams su šokoladu, lietiniams su špinatais, lietiniams su sūriu, lietiniams su persikais, lietiniams su klevų sirupu, lietiniams su vištiena, lietiniams su saulėje džiovintais pamidorais, lietiniams su kriaušėmis, lietiniams su vytintu kumpiu, lietiniams su uoginene.

Lietiniai gali būti visai mažulyčiai, gali būti per visą keptuvę, gali būti perlenkti, gali būti susukti, gali būti čirviniai, gali būti mieliniai. Lietiniai gali būti su soda, su kepimo milteliais, su standžiai išplaktais kiaušinių baltymais, gali būti tik su tryniais. Esu alkana lietinių, panašiai kaip Bubba krevečių. Krevečių su lietiniais.

Esu didelė tinginė, kartais nusiperku lietinių iš prekybos centro. Tačiau jie neprilygsta lietiniams, kuriuos iškepa mama, močiutė, baba, krikšto mama, teta, sesė, pusserės, brolis, tėtis, draugės, klasiokė, kambariokė, kolegė. Aš valgau juos ir negalu liautis šypsotis. Niekas lietinių nevalgo liūdėdamas - nors po to gali būti ir liūdna.

Atsikeliu sekmadienio rytą. Prieš kelias dienas nusipirkau du jau iškeptus lietinius su varške. Atsargiai praplėšiu pakuotę, jog tik nepažeisčiau paties lietinio. Užkaičiu vaflių keptuvę, tik taip jau iškepti lietiniai gardžiai apskrunda. Prieš išmesdama pakuotę, žvilgteliu į etiketę: sudėtis, kaina, pakavimo data, galiojimo laikas. GALIOJIMO LAIKAS. Jis baigėsi prieš dvi dienas. Niekas nepyskta ant lietinių. Na ir kas. Pagalvoju ir bandau save įtikinti. Na ir kas. Guldau juos oriai į vaflių keptuvę maloniai procedūrai.

Prieš ketverius metus buvo laikas, kai pradėjome gauti atvirukus. Tiksliau kvietimus į vestuves. Jų buvo tokia gausybė, jog galiausiai jie visi supanašėjo ir virto į vieną didelį – Kviečiame. Kaip susitarę, maždaug prieš ketverius metus, visi mūsų bendri draugai klausė mūsų bendrų draugių to klausimo, į kurį visi gavo teigiamus atsakymus. Tuomet prieš trejus metus mes vėl traukėme tuos pačius kvietimus ir ėjome ten nurodytais adresais. Prieš ketverius metus, kai visi klausė to klausimo, aš buvau tikra, jog ir tu manęs klausi. Bet taip neatsitiko. Tuomet praėjus dar metams aš žvilgtelėjau į mudviejų istorijos pakuotę: sudėtis, kaina, pakavimo data, galiojimo laikas. GALIOJIMO LAIKAS. Jis buvo pasibaigęs. Na ir kas. Pagalvojau ir bandžiau save įtikinti.

Išsikepu du lietinius su varške, kurių galiojimo laikas baigėsi prieš dvi dienas. Jie nėra tokie skanūs, kokie galėtų ir turėtų būti lietiniai su varške. Tokie, kokie jie būtų buvę prieš dvi dienas. Valgau šypsodamasi, tačiau liūdesį jaučiu kur kas arčiau, nei to norėčiau ar būtų padoru jį jausti valgant lietinius saulėtą sekmadienio rytą. Niekaip negaliu suprasti, ar tai tikrai lietiniai, ar tas žinojimas, jog jie turėjo būti suvalgyti prieš dvi dienas. Tuomet, kai jie buvo pirkti. Tuomet, kai jie turėjo būti suvalgyti. Praėjus trims valandoms, man pasidaro bloga. Nekenčiu lietinių su varške. Daugiau jų niekada nevalgysiu! Netiesa. Viską reikia suvalgyti savo laiku.

Prieš keturis metus, kai tu nepklausei, ko visi klausė, o aš neatsakiau, taip, kaip visos atsakė - kažkas pasikeitė. Aš šypsojausi, bet kažkur šalia pradėjau jausti, jog tarp mūsų pradeda žiotis tuštuma. Iš pradžių vos juntama. Mes buvome kartu ir aš šypsojausi, tačiau liūdesį jaučiau kur kas arčiau nei to norėčiau ar būtų padoru jį jausti būnant kartu ne tik saulėtą sekmadienio rytą. Viskas turėjo įvykti tuomet, kuomet turėjo įvykti. Tuomet kai tu turėjai paklausti, o aš turėjau atsakyti.

Ir paskui tu dar daug kartų gailėjaisi, jog tuomet nepaklausei. Ir aš gailėjausi, jog tau neatsakiau. Ir mes abu gailėjomės, jog neklausėme ir neatsakėme, tuomet, kai abu jautėme, jog laikas, bet to laiko pritrūko papraščiausiam klausimui, paprasčiausiam atsakymui. Mūsų istorijos galiojimo laikas pasibaigė prieš tris metus.

Viskas turi įvykti savo laiku.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (8) | “Valgyti negalima išmesti”

  1.   arsonist's prayers rašo:

    Dievaži, tau reiktų turėti skiltį kokiame nors moterims skirtame žurnale ;)

  2.   ragana rašo:

    Arsonist’s prayers, mano savimeilė beveik laižo lubas :) Smagu girdėti, ypač iš žmogaus, apie kurio įrašus mąstau panašiai.

  3.   dilaila rašo:

    Aha tokia Carrie Bradshaw būtum :)
    Gerą paralelę čia išvedžiojai.

  4.   Marija rašo:

    Išties…Liūdna, žavi istorija. Taip ir įsivaizdavau “lietiniams su varške” - jis, stovi ryte su baltu storu chalatu. Lietiniams su obuoliais - jo akyse atsispindi rugpjūčio saulėlydis. “Lietiniams su razinomis” - jis žaidžia šaškėmis su savo tėvu. “Lietiniams su cinamonu”- jo bučinys po karšto vyno taurės…

  5.   beforesunset rašo:

    būtent! yra laikas ateiti. ir laikas išeiti

  6.   Metaliukas rašo:

    Net nežinau, mes lietinius tai vadinam blynais :)
    Bet kokiu atveju gerą skonį turi :)

    Na, o istorija labai liūdna, bet tai nekeičia fakto, kad šis žmogus turi rašytojos gyslelę.

  7.   arsonist's prayers rašo:

    Vakar buvo paskutinė diena, kai dirbom viename objekte, ir kai pietų petraukos metu nuėjom valgyti, užsisakiau lietinių su kumpiu ir sūriu, tada atsipjoviau pirmą gabaliuką ir iškart prisiminiau šitą tavo įrašą. Pagalvojau kažin ką tu valgysi pietums šiandien ;)

  8.   ragana rašo:

    Du varškėčiai su apelsinų uogiene. Ir dar žalia arbata, keistu pavadinumu “Nirvana”. Įdomu, ką paskutinę dieną, kai dirbote viename objtekte, ir kai pietų pertraukos metu nuėjote valgyti, užsisakęs lietinių su kumpiu ir sūriu, pagalvojai atsipjovęs antrą gabaliuką.

Rašyk komentarą