BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Keturi kvadratiniai metrai

Mes pirkome lovą dviejų metrų pločio ir tokio pat ilgio, jog galėtumėme joje vartytis: skersai ir išilgai, suktis ratu ir sukti ratus, paišyti kvadratus - užmigti ir mylėtis viduryje, užmigti ir mylėtis dešinėje, užmigti ir mylėtis kairėje. Parduotuvėje ta lova atrodė tik šiek tiek nei didesnė. Kai ją pastatėme mūsų kambaryje, ji atrodė milžiniška. Atrodė, jog joje gali tiltpti visi mūsų namai: ir miegamasis, ir svetainė, ir virtuvė. Ta lova buvo tokio dydžio, jog kėlė šypseną.

Vieną kartą, o vėliau ir ne vieną kartą, mes joje miegodavome keturiese: mes ir mūsų geriausi draugai, tais vakarais ir paryčiais, kuomet keliauti namo būdavo tiesiog nebepadoru. Tuomet mes visi sukrisdavome į lovą ir prieš užmiegant kartu daug juokdavomės. Ir nebūdavo nepatogu, ir nebūdavo ankšta, ir nebūdavo trošku - ta lova buvo tokia didelė, jog talpino mūsų gyvenimą, kuriame buvo ir mūsų geriausi draugai.

Kiekvieną kartą keliantis mums į kitą butą, nekildavo nei menkiausio klausimo, ar tą lovą reikia pasiimti su savimi. Ir tuomet tu ir mūsų draugai tyliai, o kartais ir labai garsiai šaukdamiesi dievo tysdavote ją į ketvirtą ar penktą aukštą. Juk tai buvo vienintelis daiktas, kuriame tilpome mes: su savo meile, liūdesiu ir tylėjimu. Kai ją pirkome, mes buvo laimingi, ir dar ilgus metus po to buvome laimingi. Nors kartais tu man ir sakydavai: Jeigu tu būsi negera, aš tikrai atimsiu iš tavęs tą lovą; arba kartais visai nejuokais, rimtu veidu: Man atrodo, jog tą lovą myli labiau nei mane. Juk tu nepavydėjai dviejų metrų pločio ir tiek pat ilgio lovai, tiesa?

Mūsų lova buvo keturių kvadartinių metrų, į kuriuos tilpo mūsų gyvenimas. Ir ne lovą aš mylėjau, mylėjau tuos keturis kvadratinius metrus mūsų gyvenimo.


Aš sėdžiu pritraukusi kojas prie lovos atkaltės - atkaltė tiesi, medinė, lygi. Sėdžiu dešinėje. Tu sėdi atsirėmęs į atkaltę kairėje. Mus skiria daugiau nei vienas metras atkaltės. Net jeigu aš ištiesčiau ranką, aš tavęs nepasiekčiau. Tokia tai didelė ta lova. Po to įvykio kiekvieną naktį prieš mums užmiegant tu atsisėdi, atsiremi į atkaltę ir nieko daugiau nedarai. Tyli ir spoksai į sieną. Tuomet atsisėdu ir aš. Kalbėkis su manimi. Tu sakai. Trauki žodis po žodžio ir aš pradedu pykti. Kuo aš piktesnė, tuo tu liūdnesnis. Kuo tau labiau skauda, tuo labiau aš paslepiu savo skausmą, nors verkiame mes abu ir abu nebematome išeities. Ir tuomet aš savo mintyse tyliai išsliuogiu iš lovos, iš tų keturių kvadratinių metrų, ir tipenu į drabužinę. Išsitraukiu lagaminą ir pradedu krautis daiktus.

Mūsų lovai reikėjo dviejų pagalvių ir vienos antklodės. Mūsų antklodė buvo dviejų metrų ilgio ir tokio pat pločio. Tai tokio dydžio antklodė į kurią mes galėjome abu susisukti tarsi kokonai ir jos vistiek būtų užtekę. Tokio dydžio antklodė tiesiog yra per didelė dviem žmonėms, bet mes vistiek turėjome keturių kvadratinių metrų dydžio antklodę - tik tokia antklodė tiko keturių kvadratinių metrų dydžio lovai. Tokio dydžio antklodė yra labai apgaulinga, ji puikiai tinka žmonėms, kurie dar nežino, jog tuoj pradės gyventi atskirus gyvenimus.

Paskutinius mėnesius tu ilgiau sėdėdavai svetainėje, jog tau nereikėtų atsilošti į atkaltę. Paskutinius mėnesius aš ilgiau sėdėdavau darbo kambaryje, jog man nereiktų pritraukus kojų, sėdėti atsilošus į atkaltę. Lova buvo tokia didelė, jog galiausiai tarpe tarp mūsų, galėjo kiekvieną naktį saldžiai išsimiegoti du mūsų geriausi draugai. Lova buvo tokia didelė, jog man atsukus nugarą, tu negirdėdavai, kaip man skauda. Lova buvo tokia didelė, jog naktį pabudęs tu negalėjai žinoti, ar aš vis dar miegu mūsų lovoje. Ji buvo tokia didelė, jog paišyti kvadratus ir suktis ratu mes galėjome atskirai ir niekada nebūtume susitikę.

O jeigu ta lova būtų buvusi tokio dydžio, jog aš visąlaik būčiau girdėjusi, kaip tu kvėpuoji? Jeigu ta lova būtų buvusi tokio dydžio, jog naktį pabūdęs būtumei galėjęs paliesti mane ranka ir įsitikinti, jog aš vis dar čia…

mūsų keturių kvadratinių metrų lovoje.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (5) | “Keturi kvadratiniai metrai”

  1.   arsonist's prayers rašo:

    Bravo!

  2.   vaiva rašo:

    vau! taip gražu skaityti! knygą tu rašyk!

  3.   Metaliukas rašo:

    Žinai, kad ir kaip gerai parašytas šis įrašas jį skaityti buvo skaudu. Tu tiek įdedi meilės į žmones ir daiktus ir pasaulį, tad liūdna pabaiga… Skaitant apie tai, kad išsiskyrėte tikrai apima griūvančio pasaulio pojūtis.

  4.   Ką žmonės rašo | arsonist's prayers rašo:

    [...] „Mes pirkome lovą dviejų metrų pločio ir tokio pat ilgio, jog galėtumėme joje vartytis: skersai ir išilgai, suktis ratu ir sukti ratus, paišyti kvadratus – užmigti ir mylėtis viduryje, užmigti ir mylėtis dešinėje, užmigti ir mylėtis kairėje.“ (Keturi kvadratiniai metrai). [...]

  5.   ragana rašo:

    Metaliuk, kartais liūdnas istorijas keičia laimingos. Arba atvirkščiai.

  6.   Ką žmonės rašo – baltus sparnus rašo:

    [...] „Mes pirkome lovą dviejų metrų pločio ir tokio pat ilgio, jog galėtumėme joje vartytis: skersai ir išilgai, suktis ratu ir sukti ratus, paišyti kvadratus – užmigti ir mylėtis viduryje, užmigti ir mylėtis dešinėje, užmigti ir mylėtis kairėje.“ (Keturi kvadratiniai metrai). [...]

    [WORDPRESS HASHCASH] The comment’s server IP (192.0.89.203) doesn’t match the comment’s URL host IP (192.0.78.12) and so is spam.

Rašyk komentarą