BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nes dešimt metų yra pakankamai ilgas laiko tarpas

Pirmas šio blogo įrašas gimė 2005 m. kovo 26 d. Tai 205 irašas, 40 iš jų yra uždari, 7 įgiję neliečiamo juodraščio statusą. Prieš dešimt metų buvau dvyliktoje klasėje ir mano jaunatviškas maksimalizmas tiesiog ieškojo platformų, kuriose galėtų išsilieti. Tą pavasį aš baigiau rašyti savo popierinį dienoraštį ir man skubiai reikėjo jam alternatyvos. Kad ir kiek kartų vėliau bandžiau vėl pradėti rašyti popierinį variantą, jį galiausiai nukonkuravo ši erdvė.

Pradėjus rašyti čia, neturėjau jokios aiškios vizijos, tiesiog tai turėjo būti man ir apie mane. Ir iki šiol taip yra: man ir apie mane. Kažkuriuo metu keliems artimos aplinkos žmonėms apie šį blogą pasakiau. Vėliau dėl to gailėjausi. Visa tai mane tam tikra prasme suvaržė. Nebegalėjau rašyti vardų, kalbėti apie konkrečius žmones, fantazija pradėjo pintis su realybe. Dėl to pykau ant savęs, bet pakeisti kažką buvo jau per vėlu: kiekvienas įrašas man buvo svarbus - nenorėjau visko pradėti iš naujo. Taip atsirado uždari įrašai ir juodraščiai. Prieš gerus metus, viskas pasikeitė. Tiesiog pasidarė nebesvarbu. Nuo savęs nepabėgsi.

Ir turbūt niekuomet nebūčiau žvilgtelėjusi į datą, kada čia viskas prasidėjo. Ir nebūtų gimęs šis įrašas apie nieką ir apie viską tuo pačiu, jeigu ne ši arsonist’s prayers apžvalga. Aš mėgstu apibendrinimus. Aš mėgstu sudėlioti atskaitos taškus. Ir šis dešimtmetis tiesiog prašosi užverčiamas.

Per šį laikotarpį įsigijau 9 fiktyvius draugus, mane įsigijo 14 žmonių. Nebeatsimenu, kodėl jie mano sąraše, bet turbūt dėl to, jog kažkuriuo metu aš juos skaičiau, komentavau, ar jie mane komentavo. Didžioji dauguma jų buvo įtraukti pirmaisiais metais. Daugiau nei pusę iš jų jau senai čia nebeapsilanko: jų gyvenimuose kažkas pasikeitė: į gerą ar blogą. Su vienais iš jų bendravome šiek tiek ilgiau, kitais trumpiau, epizodiškai. Keleto iš jų blogus vis dar patikrinu. Kai kurių žmonių dažniau. Ypač vieno žmogaus, su kuriuo jaučiau tą nenusakomą žodžiais bendrystę. Tiesa, jis vieną dieną tiesiog dingo. Ir nors paskutinis įrašas buvo daugiau nei prieš penkis metus, aš kas kelis mėnesius vis dar patikrinu tą blogą. Galbūt įvyks. Kažkas. Iki šiol neįvyko. Bet kas gali žinoti.

Keletas žmonių man parašė asmeninius laiškus. Su vienais iš jų bendraujame iki šiol, su kitais ryšį nutraukėme. Nors buvo vienas žmogus, kuriam rašydavau penkių valandų ilgumo laiškus. Ir taip buvo nereali patirtis. Ir pagalvojus apie tą žmogų, visuomet šypsausi ir noriu pasakyti jam, kad ledus reikia valgyti saikingai. Ypač jei jie valgomi su bulvytėmis.

Niekada su niekuo nebuvau susitikus realiame gyvenime. Nors vieną susitikimą planavome ir skyrė mums tik kelios valandos nuo kavos, vyno, arbatos ir moteriškų pokalbių. Kol kas jis neįvyko, bet aš jo nenurašau.

Atsimenu save prieš dešimt metų. Ir pirmasis įrašas ir dar daug kitų įrašų po to, kelią šypseną dėl pavasarinės depresijos, kai tai aštuoniolika, kelią šypseną dėl jaunatviško maksimalizmo, kai tau aštuoniolika. Muša švelnus raudonis dėl rašymo stiliaus, estetikos, naudojamo kolorito ir turinio naivumo, bet koks jis atrodo žavus šiandien. Ir visi kiti įrašai, perskaitau juos dar kartą, beveik visus, ir suprantu, kodėl esu šiandien ten kur esu, kodėl mano įrašai tokie ir ne kitokie. Visi atsakymai buvo čia visąlaik. Ir dešimt metų yra pakankamai ilgas laiko tarpas, jog tie atsakymai virstų sprendimais. Ir aš pagaliau vėl nusišypsau.

— Įrašai —

Atrinkti pagal sentimentalią vertę man pačiai.

2005 05 24 : Laiškas Jums (mano vyrai)
2005 09 25 : Veltui
2005 11 28 : alkoholis - seksas - ugnis
2006 02 11 : ilgiuosi tavęs… brangioji…

2011 10 26 : Negimę kūdikiai
2013 10 02 : Carpie diem

2014 03 17 : Aš.
2014 06 02 : Marso kanjonai
2014 06 23 : Apie prisiminimus
2014 07 16 : Apie vyro išvaizdą
2014 07 24 : Ateik, kai nebus žmonos

2015 01 26 : Sakinys iš keturių žodžių
2015 02 23 : Valgyti negalima išmesti
2015 02 27 : Keturi kvadratiniai metrai
2015 03 01 : Netikro šuns seilės

Patiko (0)

Rodyk draugams

1 komentaras | “Nes dešimt metų yra pakankamai ilgas laiko tarpas”

  1.   momo rašo:

    Aš dar atvažiuosiu, tikrai! Ir arsonist prayers, beje, apie tavo domėjosi ;)

Rašyk komentarą